1. Vaiką į bažnyčią ruošia krikšto mama. Kai ji maudydavo vaikelį, krikšto tėvas įmesdavo pinigą į vandenį, kad mažasis turtingas būtų.
2. Pas Tėvus namie, įteikti česnako gabalėlį, vilnones kojines (su palinkėjimu, kad vaikutis niekada nesušaltu), šermukšnio šakelę (kad apsaugotų nuo piktų laumių), o į batelį įberti druskos (kad saugotų nuo piktos akies)

Nuo gimimo po savaitės ar ilgesnio laiko būdavo ruošiamos krikštynos. Reikėdavo parinkti vaikui kūmus, dorus žmones, nes buvo tikima, kad augantis vaikas pasisavina kūmų būdą ir įpročius. Be to, kūmai tapdavo ne tik vaiko, bet ir jo tėvų artimais žmonėmis.

Krikštynos apipintos daugybe įvairiausių papročių ir tradicijų. Dar ir šiomis dienomis priimta, kad krikšto mama pasiimtų vaiką “nuogą” ir jį nupraustų, aprengtų marškiniais, pasirūpintų krikštynų pyragu ir žvake. O krikšto tėvas atsilygintų bažnyčioje.

Krikštijamas vaikas apglobiamas baltu drabužiu, kuris yra nepaprasto išaukštinimo ir nekaltumo ženklas. Linkima, kad tėvai bei artimieji vaikus mokytu žodžiu ir pavyzdžiu, kad šie, nekalti ir šventi, laimėtų amžinąjį gyvenimą.