leliūnai

Leliūnų Šv. Juozapo bažnyčia stovi Leliūnų miestelyje. Pirmoji, medinė Leliūnų bažnyčia pastatyta 1698 m. Leliūnų dvaro savininkas Juozas Pomarnackas 1788 m. pastatė medinę bažnyčią. 1793 m. įsteigta parapija, 1795 m. bažnyčiai dovanotas valakas žemės, vadinamos Starkiškiu.

leliūnai

Leliūnų Šv. Juozapo bažnyčia stovi Leliūnų miestelyje. Pirmoji, medinė Leliūnų bažnyčia pastatyta 1698 m. Leliūnų dvaro savininkas Juozas Pomarnackas 1788 m. pastatė medinę bažnyčią. 1793 m. įsteigta parapija, 1795 m. bažnyčiai dovanotas valakas žemės, vadinamos Starkiškiu. 1794 m. pradėtos rašyti metrikų knygos.
1867 m. leista pakeisti supuvusius bažnyčios sienojus, pristatyti 2 koplyčias. Inžinierius Nikolajus Andrejevas 1900 m. suprojektavo naują mūrinę bažnyčią (jos sąmatinė vertė 21 000 rublių). Leliūnuose 1899–1938 m. klebonavo kanauninkas Antanas Masaitis (1868–1938; palaidotas šventoriuje). Jo rūpesčiu 1905 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia.
1908 m. bažnyčia išdažyta, 1913 m. įrengti 21 registro vargonai (pagaminti Karaliaučiuje). Iš Leliūnų vargonininko Kazimiero Treinio muzikavimo įgūdžių yra gavęs žymus kompozitorius ir dirigentas Jonas Karosas (1890–1981).
1931 m. žaibui trenkus į bažnyčios bokštą nukrito 3 varpai, iš jų 2 sudužo. Klebono Jono Gudonio rūpesčiu 1940 m. varpai perlieti. Per Antrąjį pasaulinį karą vienas varpas išvežtas. 1956–1982 m. klebonavo Petras Senulis (1909–1982; palaidotas šventoriuje). Bažnyčia istoristinė, kryžminio plano (37,5 × 21,5 m), su apside, dvibokštė. Vidus 3 navų. Turi 3 altorius. Šventoriaus tvora sumūryta iš akmenų ir plytų bei geležinių grotelių. Šventoriaus kampe stovi plytų mūro varpinė.

 

Leliūnų Šv. Juozapo bažnyčia

Kauno g. 19, Leliūnai
LT–28361 Utenos r.
Tel.: 8 (389) 60889

 

Žemėlapyje: spauskite čia