Naujausi žaidimai

zodiakas

Zodiakas (graikų kalba ζῳδιακός [κύκλος] – „mažų gyvūnų ratas“) – įsivaizduojama dangaus sferos juosta, kurios viduriu eina ekliptika. Šioje juostoje yra 12 žvaigždynų, todėl senovėje kiekvienam mėnesiui buvo priskirtas tam tikras Zodiako ženklas. Kiekviename žvaidždyne Saulė būna maždaug mėnesį.
Į Zodiaką patenka ne tik Saulės kelias, bet ir Mėnulio, Merkurijaus, Veneros, Marso, Jupiterio, Saturno, Urano ir Neptūno keliai dangaus skliaute. Saulės judėjimas Zodiaku yra tariamasis reiškinys, atspindintis Žemės skriejimą aplink Saulę. Zodiakas astronomijoje dalinamas pagal žvaigždynus, o astrologijoje žvaigždynus atitinka Zodiako ženklai.
Vakarų civilizacijos ir Vedų astrologijose Zodiakai skiriasi vienas nuo kito, taip pat egzistuoja visiškai kitoks Zodiakas kinų astrologijoje.
Zodiakas kilęs iš Šumero civilizacijos.

zodiakas

Zodiakas (graikų kalba ζῳδιακός [κύκλος] – „mažų gyvūnų ratas“) – įsivaizduojama dangaus sferos juosta, kurios viduriu eina ekliptika. Šioje juostoje yra 12 žvaigždynų, todėl senovėje kiekvienam mėnesiui buvo priskirtas tam tikras Zodiako ženklas. Kiekviename žvaidždyne Saulė būna maždaug mėnesį.
Į Zodiaką patenka ne tik Saulės kelias, bet ir Mėnulio, Merkurijaus, Veneros, Marso, Jupiterio, Saturno, Urano ir Neptūno keliai dangaus skliaute. Saulės judėjimas Zodiaku yra tariamasis reiškinys, atspindintis Žemės skriejimą aplink Saulę. Zodiakas astronomijoje dalinamas pagal žvaigždynus, o astrologijoje žvaigždynus atitinka Zodiako ženklai.
Vakarų civilizacijos ir Vedų astrologijose Zodiakai skiriasi vienas nuo kito, taip pat egzistuoja visiškai kitoks Zodiakas kinų astrologijoje.
Zodiakas kilęs iš Šumero civilizacijos.

Priimtini Zodiako žvaigždynai:
Avinas (Aries, Ari) – 39-as pagal dydį šiaurės pusrutulio žvaigždynas. Lietuvoje geriausiai matomas gruodžio – sausio vakarais. Žvaigždynas nėra itin ryškus. Jame yra nemažai meteoritų srautų kvadrantų, dvinarių žvaigždžių.
Dangaus plotas, apimantis Avino, Andromedos, Žuvų žvaigždynus ir Plejades simbolizuoja Hipolitės juostą.

Jautis (Taurus, Tau) – 17-as pagal dydį šiaurinio pusrutulio ryškus žvaigždynas. Lietuvoje matomas žiemos mėnesiais. Galimas lietuviškas Tauro ir Vežėjo pavadinimas – Grėbėjos (V. Straižio interpretacija).
Tauro žvaigždyne yra didžiausias regimu plotu padrikasis spiečius Hiados (aplink Aldebaraną; lietuviškas pavadinimas – Dievo Darželis) bei vienas gražiausių spiečių – Plejadės, arba Sietynas.

Dvyniai (Gemini, Gem) – 30-as pagal dydį ryškus šiaurės pusrutulio žvaigždynas. Lietuvoje geriausiai matomas žiemą. Senovinis lietuviškas žvaigždyno pavadinimas – Du Jaučiai.
Žvaigždynas sudaro įsimintiną figūrą, kurios dvi ryškiausios žvaigždės simbolizuoja graikų mitologijos didvyrius dvynius Dioskūrus – Kastorą ir Poluksą. Arabai čia matė du povus, egiptiečiai – Horą vyresnįjį ir jaunesnijį. Eskimams simbolizavo du akmenis, dedamus prie įėjimo į būstą.
Dvynių žvaigždyne rastos dvi naujos Saulės sistemos planetos: 1781 m. Viljamas Heršelis atrado Uraną, 1930 m. K. Tombo atrado Plutoną.

Vėžys (Cancer, Cnc) – 31-as pagal dydį šiaurinio pusrutulio Zodiako juostos žvaigždynas. Lietuvoje matomas sausio – vasario mėnesiais. Žvaigždynas žinomas nuo seniausių laikų (aprašytas dar Ptolemėjaus). Pagal V. Straižio identifikaciją lietuviškas pavadinimas – Žagrė.
Pagal graikų legendą, kai vėžys, įgnybo Herakliui, šis vėžį sutraiškė. Tačiau Hera, nemėgusi Heraklio, įkėlė Vėžį į dangų.

Liūtas (Leo, Leo) – 12-as pagal dydį šiaurinio pusrutulio Zodiako juostos žvaigždynas. Lietuvoje matomas vasario – kovo vakarais. Žvaigždynas žinomas nuo seniausių laikų (aprašytas dar Ptolemėjaus). Pagal V. Straižio identifikaciją lietuviškas pavadinimas – Artojas.
Liūtas simbolizuoja Nemėjos Liūtą, kurį nukovė Heraklis.

Mergelė (Virgo, Vir) – 2-as pagal dydį šiaurės pusrutulio žvaigždynas. Lietuvoje geriausiai matomas pavasarį. Mergelės žvaigždynas tapatinamas su graikų deive Astraja. Mergelėje dabar yra rudens lygiadienio taškas. Šiaurinėje dalyje, netoli Almuredino yra didelė galaktikų sankaupa. Mergelės žvaigždyne yra artimiausias iki šiol rastas kvazaras 3C273.
Kartais minimas senovinis lietuviškas pavadinimas Valgio nešėja.

Svarstyklės (Libra, Lib) – 29-as pagal dydį pietų pusrutulio žvaigždynas, esantis arti dangaus pusiaujo. Lietuvoje geriausiai matomas birželio – liepos vakarais.
Senovės graikai įžiūrėjo teisingumo deivės Astrajos atributą – svarstykles.
Pagal egiptiečių mitologiją svarstyklėmis dievai sverdavę mirusiųjų širdis ir pagal svorį nuspręsdavo, į kurią mirusiųjų karalystę (šviesos ar tamsos) juos pasiųsti.

Skorpionas (Scorpius, Sco) – 33-as pagal dydį pietinio pusrutulio ryškus žvaigždynas Paukščių Take, liepos mėnesį neaukštai pakylantis virš horizonto. 134 m. pr. m. e. žvaigždyne sužibo supernova, tai paskatino Hiparchą sudaryti žvaigždžių katalogą.
Pasak mitologijos, skorpionas, pasiųstas Heros (kitur – Artemidės), įkando Orionui ir už tai atsidūręs danguje.

Šaulys (Sagittarius, Sgr) – 15-as pagal dydį pietinio pusrutulio ryškus žvaigždynas Paukščių Take, vasaros mėnesiais neaukštai pakylantis virš horizonto. Žvaigždyne yra mūsų Galaktikos centras (A Sgr, galbūt juodoji skylė), taip pat žiemos saulėgrįžos taškas.
Šumerai su šiuo žvaigždynu siejo karo dievą Nergalą. Babiloniečiams tai buvo dievas Pabilsagas, turėjęs liūto galvą ir sparnus. Arabai įžiūrėjo pulkelį stručių, atėjusių atsigerti iš dangiškos upės Paukščių Tako, egiptiečiai – liūtą, kinai – tigrą, indai – arklį.
Senuosiuose žvaigždėlapiuose žvaigždynas vaizduojamas kaip kentauras šaunantis iš lanko, dažniausiai siejamas su Cheironu.

Ožiaragis (Capricornus, Cap) – 40-as pagal dydį pietinio pusrutulio žvaigždynas. Lietuvoje matomas rudenį. Žvaigždynas žinomas nuo seniausių laikų (aprašytas dar Ptolemėjaus).
Pagal graikų legendą – dievas Panas gelbėdamasis nuo užpuolusio siaubūno šoko į vandenį ir pavirto pusiau žuvimi, pusiau ožiu. Yra asociacijų su Amaltėja – ožka, išmaitinusia Dzeusą. Graikai žvaigždyną vadino ir Dievų vartais. Manė, kad per šiuos vartus iškeliauja mirusiųjų sielos (prieš 2000 metų žvaigždyne buvo Žiemos taškas). Dėl tos priežasties kinai vadino Pietiniais Saulės Vartais.

Vandenis (Aquarius, Aqr) – 10-as pagal dydį abipus dangaus pusiaujo esantis žvaigždynas, kurio didesnė dalis yra pietinėje dalyje. Nors tai didelis, bet neryškus žvaigždynas, Lietuvoje matomas neaukštai virš horizonto spalio - lapkričio mėnesiais. 1846 m. Vokiečių astronomas J. G. Galė Vandenio žvaigždyne atrado Neptūną.

Žuvys (Pisces, Psc) – 14-as pagal dydį abipus dangaus pusiaujo esantis žvaigždynas. Tai neryškus žvaigždynas, Lietuvoje matomas neaukštai viš horizonto vėlyvos vasaros mėnesiais. Šiuo metu žuvų žvaigždyne yra pavasario lygiadienio taškas.
Žvaigždė Alriša arabų kalboje reiškia „virvutę“. Tai galbūt susiję su mitu, apie Afroditę su Adoniu, pasivertusiais žuvimis, sujungotomis virvute.


Gimtadienio idėjos