Šiandieninės krikšto tendencijos kiek skiriasi nuo pradinių ir senųjų krikščioniškojo tikėjimo taisyklių. Kinta krikštynų atributika, krikšto laikas ir net pats požiūris į šį sakramentą. Norint geriau suprasti šių teiginių pasikeitimus, reikėtų susipažinti su krikšto laiko istorija ir jo svarba naujam šio pasaulio gyventojui.

XIX a. antroje pusėje ir XX a. pirmi dešimtmečiais, kol dar buvo guvesnė bendruomeniškumo tradicija, kūdikio gimimas paliesdavo ne tik jo tėvų šeimą, bet ir artimesnius kaimynus, gimines.

1935 m. „Tautosakos darbuose” buvo išspausdintas J. Mickevičiaus straipsnis apie žemaičių krikštynas. Bent kiek man žinoma, lig šiol tai – pagrindinė publikacija šia tema. 1997 m. žiemą Platelių apylinkėse istorikas Vykintas Vaitkevičius suorganizavo kraštotyros ekspediciją, kurios metu buvo užrašinėjami ir krikštynų papročiai.

Krikštynos, tai turbūt pati gražiausia vaikelio šventė, turinti labai didelę reikšmę ir prasmę. Senovėje skubėta vaikus pakrikštyti kuo anksčiau, kad jie kuo greičiau taptų pilnateisiais šio pasaulio nariais. Dabar krikštynos švenčiamos dažniausiai praėjus vieneriems metukams nuo gimimo, kuomet vaikelis jau paaugęs ir sustiprėjęs.